Atrask Lietuvą

„Atvažiavus į mažus miestelius ar kaimus, tereikia trijų dalykų: kvėpuoti ir uosti, žiūrėti ir matyti, klausyti ir girdėti. Tik tada pajausi – kas yra Lietuva, kas yra gamta, kas yra maži miesteliai“, – sako Pagramančio krašto pasakorė Birutė Normantienė.Pasivaikščiokime po Pagramantį, nuo apžvalgos bokšto pasigerėkime Akmenos ir Jūros santaka, susipa

Vokiečių ordinas Nemuno ir Nevėžio pakrantėse pastatė keliolika pilių, siekdamas prasiveržti į LDK teritoriją. Taip Kaune radosi Gotesverderio, Marienverderio ir Ritersverderio pilys.Monografijos „Kryžiuočiai Kaune: Vokiečių ordino Gotesverderio, Marienverderio ir Ritersverderio pilys“ autoriaus ir leidėjo Vytenio Almonaičio teigimu, 1363-ieji - 1402-ieji metai

Velykų burtais, patiekalais, degustacijomis, linksmomis istorijomis dalijasi lietuviškų tradicijų puoselėtojai.Andrius Dacius, Telšių krašto gidas, Biržuvėnų dvaro sodyboje prisimena linksmą istoriją.Inga Skrudupienė gyvena Stelmužės kaime Zarasų rajone ir verda gardžią gilių kavą, o iš gilių miltų kepa įvairius kepinius. Orams sušilus prie Stelmužės ą�

Saločiai garsūs savo ne tik istorija, bet ir naujomis tradicijomis. Renginys Antaninės ant Mūšos pritraukia svečių ne tik iš Pasvalio krašto, bet ir visos Lietuvos. Šios šventės sumanytojas Boleslovas Tuskėnas, Antano Poškos pagrindinės mokyklos dailės mokytojas. Profesionalus menininkas mokykloje įkūrė dailės galeriją, su moksleiviais spalvingais motyvais išt

Žemaitiškame Tauragės rajone išsiskiria viena Lauksargių seniūnija, priklausanti Mažosios Lietuvos etniniam regionui, Klaipėdos kraštui.Lauksargių seniūnijos teritorija nedidelė, gyvenvietės mažos, bet su savita architektūra, turininga istorija, intriguojančiais politiniais įvykiais.Kokia praeitis ir dabartis Lauksargiuose? Pasakoja Tauragės krašto muziejaus „S

Kai sakome, kad Pasvalys yra žemdirbių, molio, smegduobių ir aludarių kraštas – tiesos daug, bet... Būtinai reikia pasakyti, kad būtent Šiaurės Lietuvoje gimė daug žinomų asmenybių, kurių darbai ir šiandien ugdo jaunąją kartą.Pasvalys pagal istoriką Gražvydą Balčiūnaitį.Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje įkurta Dailės galerija verčia suklusti, kokie m

Lietuvos mažoji kultūros sostinė Ryškėnai pražįs gėlėmis, vilios muzikos garsais.Apie Ryškėnų kaimo bendruomenę jungiančias iniciatyvas mintimis dalijasi Ryškėnų kultūros centro direktorė Romualda Virketienė ir kaimo bendruomenės pirmininkas Kazys Lečkauskas.Su duona pasitinka Žemaičių karaliaus Ringaudo dvaro šeimininkė Magdelena Gedvilienė.Telšiuose p

Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius nevargsta pasakodamas apie Žemaitiją ir žmones. Su gide Aukse Valackoniene kviečia aplankyti Šatrijos kalną, Biržuvėnų dvaro sodybą, Biržuvėnų etnografijos muziejų ir paragauti žemaitiškų patiekalų pagal Gražinos Gaižauskienės senolių receptą.Biržuvėnų dvaro sodyboje ir Enografijo

Kudirkos Naumiestis – paminklas Vincui Kudirkai. Jo palikimas vietos bendruomenei yra svarbi gyvenimo dalis. „Tautiškos giesmės“ autorius įprasmina krašto žmonių būtį.Kelionę pradėsime nuo Šakių miesto, kuriame V. Kudirka dirbo gydytoju – Šakių r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pav. Eglė Plančiūnienė.Kudirkos Naumiestį susit

Žemaičių vyskupystės muziejus Varniuose po renovacijos duris atvers vėlyvą pavasarį. Lankytojus pasitiks Austrijoje išlietų varpų skambėjimas, kuris simbolizuoja pastato atgimimą. Apie naujas erdves ekspozicijoms ir kitoms kultūrinėms veikloms pasakoja Žemaičių muziejaus „Alka“ istorikė ir ekskursijų vadovė Janina Bucevičė.Užsukti į Varnių katedrą kvie